- stirnus
- stirnùs, -ì adj. (4)
1. KlvrŽ tvirtas: Tas vyras traknus ir stirnus, t. y. diktas J. Ana stirnèsnė, t. y. sutikusi J. Nepakriūšo arklys, mat stirnùs Šts. Stirnùs vyras: pečiai kaip durys, akys kaip langai Varn. Ir prigėręs, o stirnùs, galia atsitvoti nu žulikų su geru brūkliu Lk. Koki ana buvo stirnì: a nešti, a kelti – vien ana Ms. Vaikas jau tiek stirnùs, ka pats pastova Krkl.
stir̃niai adv.: Vaikas stir̃niai stova Krkl.2. standus, stangrus, kietas, nelankstus: Stirnùs tūbas Varn. Jei karklo lapukai y[ra] stirnì, ne liauzgi, kask to[je] vieto[je] – būs [v]andens Lkv.stir̃niai adv.: Taip stirniai (glaudžiai) kiaušinius sudėjo, ka nė vieno nepajudinsi Krkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.